Karpatai, 2021 m. rugpjūtis

Nuotraukose: Jeep Wrangler Rubicon su stogo palapine, du Nissan Patrol (vienas su stogo palapine ir Lietuvos vėliava) ir dar vienas visureigis, kuriam teko sunkiausia miško kelių dalis. Pirmose nuotraukose miško keliai po lietaus: provėžos, balos iki slenksčių, nuvirtęs medis per kelią ir gervė darbe. Toliau orai išsigiedrijo, ir vilkstinė kilo kalnagūbrių keliais aukštikalnių pievomis, kur kelias matosi dešimtis kilometrų į priekį, o debesys užeina per kelias minutes.

Ką verta žinoti važiuojant į Karpatus

• Miško kelias po liūties yra kita trasa. Kelias, kuris žemėlapyje pažymėtas kaip žvyras, po nakties lietaus gali tapti moliu su giliomis provėžomis. Dienos planą skaičiuok pagal blogiausią variantą, ne pagal kilometrus.
• Kasimas prieš traukimą. Pakibęs ant dugno automobilis traukiamas per jėgą pameta dugno detales. Pirmiausia kastuvas, tada juosta ar gervė.
• Nuvirtęs medis per kelią kalnų miškuose yra norma. Rankinis pjūklas ir kirvis turi būti pasiekiami, ne po visa įranga.
• Kalnagūbrių keliai yra lengvi techniškai, bet pavojingi dėl šoninių posvyrių ir staigių orų: rūke kelias dingsta per 15 minučių. Važiuojama tik matant kitą ekipažą.
• Stogo palapinė kalnuose pasiteisina: sausa po lietaus, pastatyta per dvi minutes po ilgos dienos už vairo.
• Vanduo ir degalai. Kalnų kaimuose degalinių nėra, o pievose nėra šaltinių. Pilnas bakas prieš kalnus ir vandens atsarga kelioms dienoms.

Pamokos surašytos gidus danga lemia techniką, saugus traukimas ir vilkstinė.