Sėdėjimo padėtis
Sėdynė arčiau vairo nei įprasta: turi galėti pilnai nuspausti pedalus, kai nugara prispausta prie atlošo, o rankos riešais siekti vairo viršų. Bekelėje automobilis supasi, ir jei sėdi toli, pats ratų trūkčiojimas trauko tave už vairo. Sėdynė aukščiau, kad geriau matytum kapoto kraštus. Galvos atrama nustatyta, diržas prisegtas.
Žvilgsnis
Žiūrėk ten, kur nori važiuoti, ne į kliūtį, kurios nori išvengti. Akys veda rankas: jei spoksai į medį, atsidursi prie medžio. Skaityk kelią 20 iki 30 m į priekį, pastebėk provėžas, akmenis, šlapias vietas, ir planuok ratų trajektoriją iš anksto. Paskui žvilgsnis nusileidžia prie priekinių ratų tik sudėtingoje vietoje.
Vairas
- Rankos devintoje ir trečioje valandoje, nykščiai ant lanko (ne už stipinų).
- Vairuok trumpais, ramiais judesiais. Staigūs posūkiai purve ar smėlyje tik stabdo automobilį: priekiniai ratai pasidaro kaip plūgas.
- Pajutęs, kad vairas „nebeklauso“ (ratai pasukti, o mašina važiuoja tiesiai), truputį atleisk vairą į tiesią padėtį ir sumažink greitį. Sukibimas grįš.
- Ant provėžų krašto ar akmens vairas gali trūktelėti. Laikyk tvirtai, bet nespausk.
Pedalai
Bekelės akseleratorius yra sklandus. Dauguma įklimpimų prasideda nuo per staigaus gazo: ratai užbuksuoja, danga suardoma, sukibimas dingsta. Spausk tolygiai, laikyk pastovias apsukas, leisk sukimo momentui dirbti. Stabdyk anksčiau ir švelniau nei asfalte: ant žvyro ar šlapios žolės ABS stabdymo kelią pailgina, o užblokuoti ratai nesuka. Nusileidžiant naudok variklį (4L, pirma pavara), stabdį tik koreguoti. Automobilyje su mechanine dėže sankabą nuspausk tik perjungdamas: riedėjimas su nuspausta sankaba nuo kalno yra kontrolės praradimas.
Tempas
Didžiąją dalį laiko bekelėje važiuojama 5 iki 20 km/val. Tempą didink tik ten, kur inercija būtina: trumpa įkalnė, smėlio ruožas, purvo bala, kurios dugną žinai. Prieš tai pažiūrėk, kas kitoje pusėje. Niekada nevažiuok greitai į nematomą vietą: už kalvos gali būti griovys, už posūkio nuvirtęs medis.
Prošvaisa ir kampai
Tris skaičius apie savo automobilį turi žinoti mintinai:
- Prošvaisa (žemiausias taškas, dažniausiai diferencialo korpusas): 20 iki 25 cm standartiniam visureigiui.
- Užvažiavimo ir nuvažiavimo kampai (approach, departure): kaip stačiai gali privažiuoti prie kliūties neužkabinęs buferiu. Ilgas galinis buferis ar kablys nuolat kabina.
- Rampos kampas (breakover): ar kalvos viršūnė nepakibins už dugno. Ilgos bazės pikapai čia prasčiausi.
Kliūtį pravažiuok įstrižai, vienu ratu, kai ji per aukšta dugnui: taip pakeli vieną pusę ir „perlipi“. Akmenį geriau užvažiuoti ratu, nei leisti jam eiti po dugnu.
Momentas sustoti
Patyrę vairuotojai sustoja dažnai: pažiūrėti, palaukti kito ekipažo, atvėsinti galvą. Jei pajutai, kad nebevaldai situacijos, stok. Stovintis automobilis retai kada atsiduria ant šono. Palaukti minutę ir pagalvoti yra bekelės profesionalumo, ne silpnumo ženklas.
Keleiviai ir žvalgas
Sunkioje vietoje keleivis išlipa ir tampa žvalgu (spotter). Jis mato tai, ko vairuotojas nemato: kur rato kraštas, kiek liko iki akmens, ar diferencialas praeis. Susitarkite dėl ženklų iš anksto (žr. rankų ženklai): vienas žvalgas, aiškūs gestai, vairuotojas vykdo tik jo nurodymus. Žvalgas niekada nestovi tiesiai prieš ar už automobilio, o ten, kur vairuotojas jį mato pro priekinį stiklą.



